užprūdinti

×užprū̃dinti tr. 1. žr. užprūdyti 1: Jei upę užtvenkė, tai sako: užprūdino Iš. Bebrai užprūdino upelį, tai vanduo apsėmė visas pievas Vrn. 2. užkišti, užkimšti: Užprūdino [spintos] duris ta knyga, ir negalima atidaryti Iš. 3. žr. užprūdyti 3: Čia pavasaryj visas šitas lankas vanduo užprūdina Lkč. | prk.: Šiemet grikiais užprūdinom visus laukus (daug prisėjom grikių) Vrn. 4. prispirti, pritverti, prigriebti: Kap užprū̃dinau, tai i nubėgo Klvr. \ prūdinti; užprūdinti